8-441-54858
8 687 33180
8 616 94005

TEISINGA KAINA UŽ PIENĄ !
Pamario pienas |Apie mus |Klauskite |Naujienos |Kontaktai |Kainos
 
Naujienos
Pieno karo išvakarėse 2015.08.20

VL žurnalistas Albinas Čaplikas

 Pieno gamintojų asociacija ne iš gero gyvenimo per patį darbymetį skubiai surengė išplėstinį asociacijos tarybos posėdį. Kaip jaustumėtės metus negaudami atlyginimo? Taip dabar jaučiasi Lietuvos pieno gamintojai. Lygiai prieš metus pieno perdirbėjai, dar nepatyrę nuostolių dėl rinkos Rytuose praradimo, gerokai sumažino pieno supirkimo kainas. Pieno gamintojai sako, kad kantrybės taurė jau beveik pilna.

Scanpix nuotr.

Skaičiuoja nuostolius

O gal vis dėlto pieno gamintojai dar gali sumažinti pieno savikainą? „Neįmanoma. Galiu pateikti ūkio finansinius duomenis“, – sakė šiuolaikinį pienininkystės ūkį turintis Lietuvos pienininkystės nacionalinio komiteto pirmininkas Bronius Markauskas.

Kas jau kas, bet šis ūkininkas, jeigu tik būtų įmanoma, pieno gamybos savikainą sumažintų. Tačiau negali – visi resursai išsemti. Net moderniausias šalyje žemės ūkio bendrovės „Lytagra“ pienininkystės sektorius patiria nuostolių. Apie kitus ir kalbėti neverta. Mišrūs ūkiai nuostolius kompensuoja pajamomis iš augalininkystės, o specializuoti, tik pieno gamyba užsiimantys ūkiai, pateko į aklavietę. Kantrybės taurė artipilnė.

„Mano ūkininkaujantys vaikai kiekvieną mėnesį apskaičiuoja, kiek aš, užsiimdamas pieno gamyba, patiriu nuostolių ir kiek gaučiau pelno, jeigu užsiimčiau kita veikla. Ir vis erzina, ar aš moku skaičiuoti?“, – atvirauja apie kantrybės išbandymus Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas ir kooperatyvo „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Andriejus Stančikas.

Vienybės stoka

Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) ne iš gero gyvenimo per patį darbymetį Jonavoje skubiai surengė išplėstinį asociacijos tarybos posėdį. Iš kiekvieno rajono kvietė atvykti po 10 pieno gamintojų. Atvyko gerokai mažiau. Kodėl? Ar pieno perdirbėjams pavyko suskaldyti ūkininkų vienybę? O ar reikalinga toji kolektyvinė vienybė laisvos rinkos sąlygomis?

„Vakarų Europos šalyse kooperatyvų rankose yra daugiau nei 80 proc. pieno supirkimo rinkos. O pas mus – atvirkščiai. Todėl akcinės bendrovės šokdina mus ir Vyriausybę“, – dalijosi ES patirtimi LPGA pirmininkas Jonas Vilionis. Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ narys Pauliukų žemės ūkio bendrovės vadovas Andrejus Štombergas pridūrė: „Jau dabar daug klausimų išspręstume, jeigu ūkininkų kooperatyvai galėtų tiekti bent 2 000 t pieno per parą, deja, nesame vieningi.“

Kodėl nevieningi? Priežasčių daug. Kai kurie ūkininkai serga godumo liga – kai tik perdirbimo įmonė pasiūlo pieną supirkti bent 2 centais brangiau, bet pasitraukti iš kooperatyvo, be sąžinės graužimo taip ir pasielgia. Kita priežastis – vis dar esame homo sovieticus , nes tikimės, kad kas nors už mus nuveiks tai, ką turėtume patys padaryti. Štai ir LPGA tarybos posėdyje nemažai pieno gamintojų tikėjosi, kad jiems pagelbės Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Taip ir įsivaizduoju, kaip juodu karate diržu susijuosusi Prezidentė pasikviečia ant kilimo perdirbėjus bei prekybininkus, trinkteli į stalą kumščiu, šie krenta ant kelių ir pasižada vieni padidinti supirkimo kainas, o kiti sumažinti gatavų produktų antkainius.

Konkurencijos tarybos kuriozas

Tačiau Prezidentei vertėtų ant kilimo pasikviesti Konkurencijos tarybos (KT) vadovą, jeigu to anksčiau nepadarys premjeras arba Seimas, kuriam KT yra irgi atskaitinga. Prisimenate, kaip prieš pusmetį pieno gamintojai viltis siejo su Konkurencijos tarybos desantais pieno perdirbimo įmonėse? Ne vienas trynė delnus tikėdamasis grėsmingų išvadų. Sulaukėme. KT pateikė tyrimo duomenis dėl galimo perdirbimo įmonių piktnaudžiavimo rinkoje susidariusia padėtimi. Taigi KT padarė išvadą, kad jos nepiktnaudžiauja. Apie tikrintojų kompetenciją galime spręsti iš vienos detalės paaiškinimo rašte. Jame pieno gamintojai pavadinti melžėjais. Gal KT atstovai iš tikrųjų tyrė pieno perdirbimo įmonių piktnaudžiavimą melžėjų atžvilgiu? Tokiu atveju išvada gal ir nereikėtų abejoti. Tačiau ar jie nepiktnaudžiavo pieno gamintojų atžvilgiu – klausimas išlieka atviras.

   Mažiau nuvylė kita valstybės įstaiga: Valstybinė mokesčių inspekcija atliko pieno rinkos finansinę analizę. Bepigu jai tai atlikti, kai visi duomenys ant stalo. Taigi, atlikto tyrimo duomenimis, 2014 m. visų Lietuvos rinkoje veikiančių pieno perdirbimo įmonių pajamos išaugo 6 proc., o pelningumas sumažėjo tik 0,1 proc. Tik tiek.

Kur pradingsta pinigai?

   Vienas finansininkas man kartą įrodinėjo, kad pinigai niekur nedingsta, jie tik pereina iš vienų rankų į kitas. Štai ir iškyla klausimas: jeigu perdirbėjai ir pieno gamintojai dirba nuostolingai, tai kur nuteka pinigai? Juolab kad vartotojai tikrai nejaučia ryškaus pieno produktų atpigimo. Atsakymą pieno gamintojams pateikia Žemės ūkio ministerija. Ir šį kartą mums žadama, kad ne tik ministerijos, bet ir kitų valstybės tarnybų atstovai labai atidžiai tikrins įmones tarpininkes – kooperatyvus, UAB, individualias įmones. Net apie 70 tokių juridinių asmenų superka pieną iš ūkininkų ir pateikia pieno perdirbėjams. Pirmieji tikrinimo duomenys stulbina. Negalutiniais duomenimis, kai kurie tarpininkai sau pasilieka net iki 10 centų už kilogramą! Įtariama, kad kai kurie iš jų priklauso perdirbimo įmonėms.

   „Ar ne todėl pieno gamintojai neseniai gavo supirkėjų pranešimus, kad artimiausiu metu pieno supirkimo kainos kai kuriais atvejais sumažės net iki 12 centų už kilogramą“, – piktinosi J.Vilionis. Pasak jo, pieno perdirbimo įmonės surado naujas rinkas, dirba pelningai, tačiau aiškina, kad anksčiau, kai eksportuodavo į Rusiją, gaudavo daugiau pelno: „Nors jie perdirba pigiausią žaliavą, tačiau tikina, kad prireiks net trejų metų, kol jie galės uždirbti tiek pat, kiek gaudavo Rusijoje. Trejų metų!“

Pyrago dalybos

Tačiau didžiausia pinigų dalis lieka prekybininkų rankose. „Perdirbėjai bijo prekybininkų. Štai man asmeniškai premjeras sakė, kad prekybininkams atitenka net iki 58 proc. pieno produktų kainos. Tokio santykio nėra jokioje ES šalyje“, – sakė J.Vilionis. Deja, LR ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme ribojimų prekybininkams neliko. Kodėl? Atsakymas apregztas lobistų tinklais.

„Mes manome, kad pieno gamintojams turėtų tekti 40 proc. parduodamo produkto kainos, o 60 proc. gali pasidalyti pieno perdirbėjai ir prekybininkai“, – raikė pyragą J.Vilionis. Norėti, žinoma, nedraudžiama, tačiau akivaizdu, kad tokiam pasiūlymui nepritars nei perdirbėjai, nei prekybininkai. O ŽŪR pirmininkas A.Stančikas priduria: „Pernai mus pasiekė papildomai gauta 14 mln. eurų parama, tačiau EK komisaras F.Hoganas mums sako, kad pinigus panaudojome neracionaliai, nes jie atiteko ne pieno gamintojams, bet perdirbėjams. Ir jis teisus.“

Nors LPGA pateikė konkrečius reikalavimus Vyriausybei, tačiau Utenoje ūkininkaujantis Arūnas Kudrevičius pasiūlė neužmiršti ir kraštutinio varianto: „Supratau, kad premjerui ir žemės ūkio ministrei reikia mūsų pagalbos. Iš pradžių reikėtų blokuoti pienvežius iš kaimyninių šalių – pagelbėtume ir perdirbėjams, kurie dejuoja, kad vidaus rinkoje yra pieno perteklius. Nesiūlau elgtis stichiškai. Sudarykime grupę, kuri parengs veiksmų planą: kur važiuosime su traktoriaus ar pienvežiais, prie kurių valstybės įstaigų, perdirbimo įmonių ar prekybos centrų.“

Neskuba padėti

Bronis Ropė , Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys

Šįmet Europos Komisijos (EK) komisaras F.Hoganas man du kartus žadėjo, kad jeigu Baltijos šalyse pieno supirkimo kaina nepasieks ES vidurkio, gausime paramą. Tačiau EK neapsisprendžia, koks paramos mechanizmas būtų tinkamiausias? Štai ką jie pastebėjo: kai parama buvo skirta už supirkto pieno kiekį, supirkėjai sumažino supirkimo kainą. Taigi ES parama buvo neefektyvi. Be to, EK stebėjosi, kad Lietuvoje už tą patį pieno kiekį ir kokybę supirkėjai moka skirtingai. Jie manęs paklausė: ką veikia demokratiškai išrinkta Lietuvos Vyriausybė? Bandžiau aiškinti, kad Vyriausybė siūlo priimti perdirbėjų ir prekybininkų piktnaudžiavimą kontroliuojantį įstatymą. EK taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje yra ypač mažas kooperacijos lygis. Vakarų Europos šalyse kooperatyvai užima per 80 proc. žemės ūkio rinkos. Gal EK galėtų mums padėti? F.Hoganas sakė, kad pirmiausia lietuviai patys turi išsemti visas jiems suteiktas kooperavimosi galimybes. Vis dėlto, tikiuosi, kad rugsėjo mėnesį ES atvers piniginę ir Lietuvos pieno gamintojams.

Ministerijos ir Vyriausybės veiksmai

Virginija Baltraitienė , žemės ūkio ministrė

Praėjusių metų pabaigoje sakiau, kad šie metai pieno gamintojams bus sunkiausi, nes ES rinkoje fiksuojamas pieno perteklius. Tačiau akivaizdu, kad pieno gamintojų padėtis Lietuvoje yra viena sunkiausių ES. Kokių imsimės veiksmų? Su EK komisaru Filu Hoganu, atsakingu už žemės ūkio ir kaimo plėtrą, esame susitarę susitikti rugpjūčio pabaigoje, o rugsėjo mėnesį tikimės ir EK priimtų Lietuvos pieno gamintojams svarbių sprendimų.

   Ką galime padaryti patys? Šią savaitę susitiksiu su finansų ministru ir tarsiuosi, kad iš valstybės biudžeto nuostoliams kompensuoti būtų skirti 25 mln. eurų. Iš EK kompensavimui prašome skirti dar 32 mln. eurų. Tiesiogines išmokas iš valstybės biudžeto tikimės mokėti jau nuo spalio 16 d., o iš ES mokėsime, kai ateis sutartas laikas. Be to, Vyriausybė sieks, kad prekybininkai iki metų pabaigos įsipareigotų pieno produktams netaikyti didesnio nei 10 proc. antkainio, o perdirbėjai įsipareigos iki metų pabaigos nemažinti pieno supirkimo kainų.

Nevilties šūksnis

Jūratė Dovydėnienė , ŽŪK „Pieno puta“ direktorė, Asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkė

Paskutiniame LPGA posėdyje pieno gamintojai pateikė reikalavimus, kurie valdžiai jau buvo žinomi. Mes neprašome to, ko būtų neįmanoma įgyvendinti. Ministrė pati sakė, kad dalis reikalavimų bus įgyvendinta, o ko nepavyks pasiekti, tai bent bus siekiama. Apskritai tokių renginių nevyktų, jeigu su perdirbėjais ir prekybininkais būtų įmanoma susitarti prie derybų stalo, gerbiant vieniems kitus. Tai buvo mūsų nevilties šūksnis. Nors lietuviai yra labai kantrūs ir konservatyvūs, tačiau valdžiai patarčiau tuo nepiktnaudžiauti, nes kai baigiasi lietuvių kantrybė, kai jie nebeturi ko prarasti, tada jie gali pasielgti tikrai labai agresyviai. Tačiau tikiuosi, kad susitarti pavyks. Apgailestauju, kad pieno gamintojai dar neišnaudojo visų poveikio priemonių tik todėl, kad vis dar veikia padrikai, nėra vieningi. Kodėl taip yra? Mums trukdo pieno perdirbėjai. Aš tikrai žinau, kad ūkininkai rankų dar nenuleido. Dėsime visas pastangas ir gelbėsime savo verslą. Turime tokią teisę.

Iš LPGA rezoliucijos:   

Reikalaujame ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. už kvotinio pieno toną išmokėti maksimaliai leistino dydžio 25,20 Eur/t išmokas. N e vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. išmokėti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems valdos valdytojams 77,04 Eur susietąją paramą už pienines karves. Iš Vyriausybės reikalaujame padengti 2015 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos pieno gamintojų dėl Rusijos embargo patirtus nuostolius – 70 mln. Eur. Seimas ir Vyriausybė turi užtikrinti, kad žaliavinio pieno supirkimo kaina nebūtų mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis.

back   Atgal
ŽŪKB “Pamario pienas”

Mokyklos g. 4, Laučių km. Šilutės raj.
Tel./fax. +370 441 54858
Mob.: 8 687 33180, 8 616 94005
El. paštas pamariopienas@gmail.com

Pieno tyrimai

nma; vic.lt; žūm; vmi

 

Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo paslaugos
Pamario pienas